Uthman
Ēdo Pejgamber e ka njė ndihmės, dhe ndihmėsi im do tė jetė Uthmani (Hadith)
Zgjedhja e Uthmanit
Kur Umer (radiallahu anhu) ra nga thika e vrasėsit, para se ai te vdiste njerėzit kėrkuan qė ai ta emėronte trashėguesin e tij. Umeri e caktoi njė komision qė pėrbėhej nga gjashtė prej dhjetė Shoqėruesve tė Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) pėr tė cilėt Pejgamberi kishte thėnė, Ata janė njerėzit e Xhenetit Ali, Uhtman, Abdur Rahman Ibn Auf, Saad, Ez-Zubejr dhe Talha (radiallahu anhuma) qė tė zgjedhin Halifen tjetėr nga mesi i tyre. Ai po ashtu e pėrvijoi procedurėn qė duhet tė ndiqej nėse paraqiten dallime nė mendime. Abdur Rahman (radiallahu anhu) e tėrhoqi kandidaturėn e tij. Ai pastaj qe autorizuar nga komisioni qė ta emėrojė Halifen e Hilafetit. Pas dy ditė diskutimesh nė mes tė kandidatėve dhe pasi qenė pėrcaktuar mendimet e Muslimanėve tė Medinės, zgjedhja nė fund qe kufizuar nė Uthmanin dhe Aliun (radiallahu anhuma). Abdur Rahman erdhi nė xhami sė bashku me Musliamanėt tjerė, dhe pas njė fjalimi tė shkurtėr dhe marrjes nė pyetje tė dy burrave, i bėri zotimin e besnikėrisė Uthmanit (radiallahu anhu). Tė gjithė ata qė qenė tė pranishėm vepruan kėsisoji, dhe Uthmani u bė Halifja i tretė i Islamit nė muajin Muharrem, 24 P.H.
Jeta e Uthmanit
Uthman Ibn Afan (radiallahu anhu) qe lindur shtatė vite pas Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam). Ai i pėrkiste degės Umejede tė fisit Kurejsh. Ai mėsoi shkrim-lexim nė njė moshė shumė tė re, dhe si i ri ai u bė tregtar i sukseshėm. Edhe para Islamit, Uthmani qe dalluar pėr sinqeritetin dhe integritetin e tij. Ai dhe Ebu Bekr (radiallahu anhu) qenė shokė tė ngushtė, dhe mu Ebu Bekr qe ai i cili e solli atė nė Islam kur ai ishte tridhjetė e katėr vjeē. Disa vite mė vonė, ai u martua me tė bijėn e dytė tė Pejgamberit, Rukejen (radiallahu anha). Pėrkundėr pozitės dhe pasurisė sė tij, tė afėrmit e tij ia nėnshtruan atė torturės pėr shkak se ai kishte pėrqafuar Islamin, dhe ai qe detyruar tė migrojė nė Abisini (Etiopi). Pas njė kohe ai u kthy nė Meke, por sė shpejti ai migroi nė Medine me Muslimanėt e tjerė. Nė Medine tregtia e tij prapė filloi tė lulėzojė dhe kėshtu ai e rimorri prosperitetin e mėparshėm. Bujaria e Uthmanit (radiallahu anhu) skishte kufijė. Nė raste tė ndryshme ai shpenzoi njė pjesė tė madhe tė pasurisė sė tij pėr mirėqenien e Muslimanėve, pėr lėmoshė dhe pėr pajisjen e ushtrive Muslimane. Pėr kėtė ai qe i njohur si Gani qė do tė thotė Bujar.
Gruaja e Uthmanit, Rukeja u sėmurė seriozisht pak para Betejės sė Bedrit dhe ai qe liruar prej Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) nga pjesėmarrja nė betejė. Sėmundja e Rukejės u dėshmua tė jetė fatale, duke e lėnė Uthmanin tė vrerosur. Pejgamberi qe prekur dhe pėr kėtė i ofroi Uthmanit (radiallahu anhu) dorėn e bijės tjetėr tė tij, Kulthum (radiallahu anha). Pėr shkak se ai e pati privilegjin e tė pasurit e dy bijave tė Pejgamberit pėr gra, Uthman (radiallahu anhu) qe njohur si Poseduesi i Dy Dritave.
Uthmani mori pjesė nė Betejėn e Uhudit dhe Hendekun. Pas takimit tė Hendekut, Pejgamberi (sallallahu alejhi ue selam) vendosi ta bėjė Haxhin dhe dėrgoi Uthmanin si emisar tė tij te Kurejshitėt nė Meke, tė cilėt e ndaluan atė. Episodi pėrfundoi me njė marrėveshje me Mekasit e njohur si Marrėveshja e Hudejbijes.
Pėrshkrimin qė e kemi pėr Uthmanin (radiallahu anhu) ėshtė ai i njė njeriu tė thjeshtė, tė ndershėm, tė butė, bujar dhe tė sjellshėm, sidomos i dalluar pėr modestinė dhe devotshmėrinė e tij. Ai shpesh kalonte njė pjesė tė natės duke u falur, agjėronte ēdo tė dytėn apo tė tretėn ditė, bėnte Haxhin ēdo vit, dhe pėrkujdesej pėr nevojtarėt e tėrė komunitetit. Pėrkundėr pasurisė sė tij, ai jetoi njė jetė shumė tė thjeshtė dhe flinte nė zall nė oborrin e xhamisė sė Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam). Uthmani e dinte tėrė Kuranin pėrmendėsh dhe kishte njė dituri tė afėrt mbi kontekstin dhe rrethanat qė kishin tė bėnin me secilin ajet.
Hilafeti i Uthmanit
Gjatė sundimit tė Uthmanit (radiallahu anhu) vazhduan karakteristikat e Hilafetit tė Ebu Bekrit dhe Umerit (radiallahu anhuma) drejtėsia e paanshme pėr tė gjithė, politika humane dhe e butė, pėrpjekja nė rrugėn e Allahut, dhe ekspansioni i Islamit. Mbretėria e Uthmanit (radiallahu anhu) shtrihej prej perėndimit tė Marokos, nė lindje tė Afganistanit, si dhe nė veri tė Armenisė dhe Azerbejxhan. Gjatė Hilafetit tė tij qe organizuar edhe marina, ndarjet administrative tė shtetit qenė korrigjuar, dhe shumė projekte publike qenė shtrirė dhe pėrfunduar. Uthman (radiallahu anhu) dėrgoi Shoqėruesit mė tė spikatur tė Pejgamberit si pėrfaqėsues personal tė tij nė provinca tė ndryshme pėr ti shqyrtuar hollėsisht sjelljet e zyrtarėve dhe gjendjen e popullit.
Kontributi mė i dalluar i Uthmanit (radiallahu anhu) ndaj fesė sė Allahut ishte kompilimi i tekstit komplet dhe autoritativ tė Kuranit. Njė numėr i madh kopjesh tė kėtij teksti qenė bėrė dhe shpėrndarė nėpėr tė gjithė botėn Muslimane.
Uthmani sundoi pėr dymbėdhjetė vite. Gjashtė vitet e para kaluan nė shenjė tė paqes sė brendshme dhe rehatisė, por gjatė gjysmės sė dytė tė Hilafetit tė tij ndodhi njė kryengritje. Ēifutėt dhe Zjarrputistat, duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė nė mesin e njerėzve, filluan tė konspirojnė kundėr Uthmanit (radiallahu anhu), dhe duke i publikuar ankesat dhe ofendimet e tyre fituan aq shumė simpati sa qė u bė shumė vėshtirė qė tė dallohej miku prej armikut.
Mund tė duket e befasishme ajo sesi njė sundues i territoreve aq tė mėdha, ushtritė e tė cilit ishin tė pakrahasueshme, qe i paaftė qė tė ballafaqohet me kėta kryengritės. Sikur tė kishte dashur Uthmani (radiallahu anhu), rrebelimi do tė mund tė shuhej mu nė momentin kur edhe filloi. Por ai ngurronte qė tė jetė i pari qė do ta derdh gjakun e Muslimanit, pa marrė parasysh se sa tė pabindur mund tė jenė ata. Ai preferonte qė tė diskutonte me ta, ti bind ata me bujari dhe mirėsi. Atij shumė mirė i kujtohej thėnia e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam), Njėherė kur shpata tė hiqet nga kėllėfi nė mesin e pasuesve tė mi, ajo sdo tė kthehet mė nė kėllėf deri nė Ditėn e Fundit.
Kryengritėsit kėrkonin qė ai tė abdikojė (tė heq dorė nga pushteti) dhe disa prej Shoqėruesve e kėshilluan qė tė veprojė kėshtu. Ai me gjithė qejf do ta ndiqte kėtė rrjedhė tė veprimeve, por prapė ai ishte i lidhur me njė betim serioz qė i kishte dhėnė Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam). Ndoshta Allahu do tė vesh ty me njė kėmishė, Uthman. Pejgamberi i tha atij njė herė, dhe nėse njerėzit dojnė qė ti ta heqėsh atė, mos e heq pėr ta. Uthmani i tha njė dashamiri njė ditė kur shtėpia e tij qe rrethuar nga kryengritėsit, I Dėrguari i Allahut bėri njė marrėveshje me mua dhe unė do tė tregojė qėndrueshmėri nė tė.
Pas njė rrethimi tė gjatė, kryengritėsit hynė nė shtėpinė e Uthmanit dhe e mbytėn atė. Kur shpata e vrasėsit tė parė e goditi Uthmanin (radiallahu anhu), ai ishte duke lexuar ajetin,
Vėrtet, Zoti tė mjafton ty; Ai ėshtė Dėgjuesi, i Gjithdijshmi Bekare 2:137
Uthmani ndėrroi jetė nė pasditen e sė Premtės mė 17 Dhul Hixhe, 35 P.H. (Qershor, 656 p.e.s.). Ai ishte tetėdhjetė e katėr vjeē. Fuqia e kryengritėsve ishte aq e madhe sa qė trupi i Uthmanit mbeti i pavarrosur deri tė shtunėn pasdite kur ai u varros nė teshat e tija tė njollosura me gjak, qefin i cili i ka hije tė gjithė martirėve nė rrugėn e Allahut.
Sun Mar 02, 2008 12:08 pm