Ebu Hurejre
"
nga Ebu Hurejre, radiallahu anhu, i cili tha: i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė
"
Nėpėrmjet kėsaj fraze miliona muslimanė nga historia e hershme Islame e deri nė kohėn e sotme e kanė mėsuar emrin e Ebu Hurejres, tė cilin e gjejmė nė shumicėn e haditheve, mėsimeve biografike, apo nė librat e fikhut. Ebu Hurejre gėzonte njė talent tė shkėlqyer, atij i ishte dhuruar njė kujtesė e jashtėzakonshme afatgjate, deri nė atė masė saqė ai dėgjonte ndonjė diskutim apo fjalim dhe ishte nė gjendje ta ripėrsėritte tė njėjtin diskutim apo fjalim disa vite mė vonė pa e ndryshuar apo lėnė jashtė njė fjalė tė vetme nga ajo.
Kjo dhuratė e madhe, tė cilėn e posedonte Ebu Hurejre, ka mundur tė jetė gjėja mė e keqe qė ka mundur t'i ndodhė atij, meqė disa njerėz janė orvatur qė ta pėrdorin emrin e tij tė mirėnjohur dhe tė vėrtetė pėr tė shpikur hadithe tė pavėrteta lidhur me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam] dhe t'ia atribuojnė kėto hadithe Ebu Hurejres. Mirėpo, nėpėrmjet punės sė vėshtirė dhe pėrpjekjeve tė sinqerta tė bėra nga disa dijetarė tė devotshėm, tė cilėt i flijuan jetėt e tyre pėr tė ruajtur hadithet e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] dhe pėr t'i mbrojtur ato nga ndonjė dėm nga ana armiqėve tė Islamit, tė cilėt u pėrpoqėn t'i ēorientojnė muslimanėt duke shpikur gjėra qė kurrė s'janė thėnė nga pejgamberi [salallahu alejhi ue selam], reputacioni i Ebu Hurejres ėshtė ruajtur nga keqbėrjet e tyre deri nė ditėt e sotme.
Ebu Hurejre u bė musliman nėpėrmjet et-Tufejl Ibn Amr, i cili ishte udhėheqės i fisit tė cilit i takonte. Kur ai iu nėnshtrua tė vėrtetės sė kėsaj feje, ai e shoqėroi et-Tufejlin pėr nė Meke dhe pati privilegjin ta takojė pejgamberin [salallahu alejhi ue selam]. Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] e pyeti Ebu Hurejren se si quhej. "Ebu Hurejre" [robi i Diellit], - u pėrgjigj Ebu Hurejre. "Mė mirė le tė jetė AbdurRahman [robi i tė Gjithmėshirshmit]," - tha pejgamberi. "Po, AbduRrahman do ta kem, o i dėrguar i Allahut," u pėrgjigj ai. Mirėpo, ai vazhdonte tė njihej midis njerėzve si Ebu Hurreh [babai i maces sė vogėl] pėr shkak tė dashurisė qė ai kishte ndaj njė maceje pėr tė cilėn ai pėrkujdesej dhe e cila i ngjitej atij ngado qė shkonte ai.
Ebu Hurejre jetoi me nėnėn e tij, e cila ende ishte idhujtare. Ai u lutej pėr tė dhe pėrpiqej ta bindtte atė pėr ta pranuar Islamin, por ajo refunzonte. Njė ditė kur ai po e thirrte atė nė Islam, ajo i tha disa fjalė kundra pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] tė cilat e pikėlluan sė tepėrmi Ebu Hurejren. Ai shkoi te pejgamberi me sy tė pėrlotur dhe i tregoi se ēfarė kishte ngjarė mes tij dhe nėnės sė tij. Ai po ashtu kėrkoi nga pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] qė ai t'i lutej Allahut pėr tė, qė zemra e saj t'i pėrgjigjej Islamit. Pejgamberi iu pėrgjigj kėrkesės sė Ebu Hurejres dhe u lut pėr nėnėn e tij. Kur Ebu Hurejre u kthye nė shtėpi, ai u admirua kur dėgjoi nėnėn, e cila sapo ishte pastruar, tė dėshmonte se s'ka tė adhuruar pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė robi dhe i dėrguari i Tij. Ai nxitoi pėr tek pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] me sy tė pėrflakur nga gėzimi dhe e njoftoi atė se Allahu iu kishte pėrgjigjur lutjes sė tij dhe e udhėzoi nėnėn e tij pėr nė Islam. Ai mė pas tha:"O i dėrguar i Allahut, lute Allahun qė tė na bėjė mua dhe nėnėn timė tė dashur pėr besimtarėt dhe besimtaret." Kėshtu qė ai [salallahu alejhi ue selam] tha:"O Allah, bėje kėtė rob tėndin dhe nėnėn e tij tė dashur pėr ēdo bėsimtar dhe besimtare."
Me talentin dhe dhuratėn e shkėlqyer qė kishte, Ebu Hurejre kuptoi qė mund t'i shėrbente shumė kesaj feje. Ai e kuptoi kėtė, ngase shumė nga sahabėt e hershėm qė posedonin dituri patėn vdekur nėpėr beteja nė rrugėn e Allahut, ndėrsa kėsaj feje i duhej dikush pėr ta ruajtur atė, meqė atyre ditėve sahabėt e shkruanin vetėm Kur'anin nga frika se ai do tė mund tė pėrzihej me hadithin e tė dėrguarit [salallahu alejhi ue selam], po tė shkruhej edhe kjo e fundit [hadithi]. Madje edhe ata qė kishin dituri tė madhe, shumica prej tyre ishin tė zėnė me tregtinė dhe nuk kishin aq kohė tė lirė sa Ebu Hurejre pėr ta kaluar me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam]. Po ashtu fakti qė ai kishte njė kujtesė tė jashtėzakonshme afatgjate nėnkuptonte qė ai mund tė dėgjonte mėsimet e pejgamberit dhe tė kėrkonte nga ndonjė shkrues mė vonė qė t'i shkruaj ato, duke e ditur se s'do ta harronte asnjė nga ato. Andaj, gjatė katėr viteve qė Ebu Hurejre qėndroi me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam] nė Medine, ai e shoqėroi pejgamberin pėr tė fituar dituri dhe pėr tė mėsuar pėrmendsh thėniet dhe mėsimet e tij me qėllim qė tė ruhej Fjala e Allahut dhe mėsimet e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]. Vetė pejgamberi e udhėzoi Ebu Hurejren nė njė mėnyrė efektive pėr tė mėsuar pėrmendsh hadithet e tij. Ebu Hurejre tha: Njė ditė i dėrguari i Allahut na tha:"Kushdo qė e shtron rrobėn e tij gjer ta pėrfundojė fjalimin tim dhe pastaj mbėshtillet me tė, nuk do tė harrojė gjė nga ajo qė ka dėgjuar nga unė."
Njė herė e njė kohė, Meruan Ibn el-Hekem, radiallahu anhu, deshi ta provojė kujtesėn e Ebu Hurejres. Ai u ul me tė nė njė dhomė dhe pėrmbas perdes ai vendosi njė shkrues, pa e ditur kėtė Ebu Hurejre, dhe e urdhėroi atė qė tė shkruajė ēkado qė do tė thoshte Ebu Hurejre. Njė vit mė vonė, Meruan e thirri Ebu Hurejren prapė dhe e pyeti nėse i kujtoheshin hadithet e njėjta qė i pat shėnuar shkruesi. Ai gjeti se Ebu Hurejre nuk e kishte harruar asnjė fjalė tė vetme.
Fakti qė Ebu Hurejre ishte zotuar se do tė ruante mėsimet e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], nėnkuptonte qė ai gjithmonė ishte pranė pejgamberit gjatė qėndrimit tė tij nė Medine, meqė kishte kohė tė lirė pėr kėtė; ndryshe nga muhaxhirinėt, ai nuk merrej me tregti dhe ndryshe nga ensarėt, ai nuk kultivonte tokėn. Kjo i mundėsoi Ebu Hurejres qė tė qėndronte me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam] nė Medine dhe tė udhėtonte me tė dhe tė shkonte nėpėr ekspedita.
Ai e donte shumė pejgamberin, ai kurrė nuk lodhej sė shikuari nė pejgamberin e as qė lodhej sė dėgjuari atė. Shpesh ai e lavdėronte Allahun pėr fatmirėsinė e tij dhe thoshte: "Lavdia i qoftė Allahut, i cili e udhėzoi Ebu Hurejren pėr nė Islam; lavdia i qoftė Allahut, i cili ia mėsoi Ebu Hurejres Kur'anin; lavdia i qoftė Allahut, i cili ia dhuroi Ebu Hurejres shoqėrimin me Muhamedin [salallahu alejhi ue selam]."
Ebu Hurejre iu nėnshtrua shumė vėshtirėsive dhe mundimeve si rezultat i tė pėrkushtuarit tė jetės sė tij diturisė dhe shoqėrimit me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam]:"Njė ditė, nga uria e madhe qė kisha e vendosa njė gur nė barkun tim dhe u ula nė rrugėn nėpėr tė cilėn kalonin sahabėt. Kaloi Ebu Bekr andej pari dhe e pyeta lidhur me njė ajet nė Librin e Allahut. Unė e pyeta vetėm qė ai tė mė ftonte [nė shtėpinė e tij], por ai nuk e bėri kėtė."
Pavarėsisht nga fakti qė vetė Ebu Hurejre iu pėrkushtua ruajtjes tė fjalės sė Allahut dhe mėsimeve tė pejgamberit tė tij [salallahu alejhi ue selam], ai nė asnjė mėnyrė nuk la pas dore detyrat e tjera tė tij, meqė njė pjesė tė madhe tė kohės e kalonte duke fal namaz dhe nė devotshmėri ndaj Allahut. Ai shpesh e ndėrronte qėndrimin zgjuar natėn me gruan dhe tė bijėn e tij, duke ndenjur zgjuar njė tė tretėn e natės, pastaj gruaja e tij njė tė tretėn tjetėr dhe e bija e tij pėr njė tė tretėn po ashtu, kėshtu qė nė shtėpinė e Ebu Hurejres nuk kalonte asnjė orė nate pa ibadet dhe namaz. Prania e Ebu Hurejres po ashtu ndjehej nė fushėbetejė kur kishte nevojė qė feja e Allahut tė mbrohej dhe tė vendosej me shpatė, siē e jetoi tėrė jetėn e tij, prej qė u bė musliman, si njė ushtarė i islamit qė nuk mungoi nė asnjė betejė me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam].
Pas vdekjes sė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], Ebu Hurejre vazhdoi detyrėn e tij tė bartjes sė mėsimeve tė pejgamberit. Ai transmetoi njė numėr tė madh hadithesh, gjė qė i bėri kureshtarė disa shokė tė tij pėr sasinė e shumtė tė haditheve qė ai transmetoi pėr njė kohė aq tė shkurtėr. Ndonėse fakti qė ai ishte i aftė tė mėsojė pėrmendsh aq shumė hadithe arsyetohej me faktin qė ai ishte i pėrkushtuar nė ndenjien me pejgamberin [salallahu alejhi ue selam] dhe pėr faktin se ai kishte aftėsi tė jashtėzakonshme pėr tė mėsuar pėrmendsh fjalimet qė nga hera e parė.
Gjatė hilafetit tė Umerit [radiallahu anhu], Umeri e caktoi atė guvernator tė Bahrejnit, ku ai u bė goxha i pasur. Duke qenė se Umeri ishte mjaft i pėrpiktė lidhur me personat qė i caktonte si guvernatorė, ai kujdesej qė guvernatorėt e tij tė jetonin thjeshtė dhe me kursim dhe qė tė mos grumbullonin shumė pasuri qoftė edhe nėpėrmjet mėnyrave tė ligjshme. Kur Umeri dėgjoi pėr pasurinė e Ebu Hurejres, ai e tėrhoqi atė nė Medine, duke menduar qė Ebu Hurejre e kishte fituar pasurinė e tij nėpėrmjet mėnyrave tė paligjshme.
Kur Ebu Hurejre mbėrriti nė Medine, Umeri e mori nė pyetje lidhur me mėnyrėn se si kishte fituar pasurinė. Ebu Hurejre u pėrgjigj:"Nga mbajtja e kuajve dhe dhuratat qė mi jepnin." Umeri e urdhėroi qė ta dorėzonte pasurinė e tij nė thesarin e shtetit. Ebu Hurejre veproi siē u urdhėrua dhe ngriti duart nga qielli e u lut:"O Zot, fale udhėheqėsin e besimtarėve." Pasi kalojė njė kohė Umeri e thirri Ebu Hurejren dhe ia ofroi atij pozitėn e mėparshme pėr guvernator tė Bahrejnit, por Ebu Hurejre nuk pranoi. Kur ai u pyet nga Umeri pėrse nuk pranoi ofertėn e tij, ai u pėrgjigj:"Kėshtu qė nderi im tė mos pėrlyhet dhe qė pasuria ime tė mos mė merret dhe qė tė mos rrahem." Ai mė pas shtoi:"Gjithashtu kam frikė se mos do tė gjykojė pa dije dhe do tė flasė pa urtėsi."
Ebu Hurejre vazhdoi tė jetonte njė jetė tė ndershme, duke u pėrkushtuar nė shėrbim tė fesė dhe nė mirėsjellje ndaj nėnės sė tij, si dhe duke i inkurajuar tė tjerėt qė tė jenė bamirės ndaj prindėrve. Njė ditė, kur shėndeti i Ebu Hurejres po keqėsohej shumė shpejt dhe shokėt e tij po luteshin pėr tė qė ai tė shėrohej, ai shikoi nga qielli dhe tha:"O Allah, unė e dėshiroj takimin me Ty dhe tė lus qė Ti ta dėshirosh takimin me mua." Ai vdiq nė vitin 59 pas hixhretit kur ishte shtatėdhjetė e tetė vjeē.
Ai vdiq pasi pėrmbushi detyrėn e tij dhe dėshirėn e tij pėr tė ruajtur dhe transmetuar mėsimet e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], duke ua lėnė muslimanėve njė borxh tė madh falėnderimi pėr ndihmėn nė ruajtjen e mėsimeve tė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] dhe duka ua lėnė atyre njė shembull dhe njė platformė pėr tė zbatuar predikimin dhe pėr t'ua bartur njerėzimit atė pėr ēka ai dhe tė tjerėt punuan pa ndalur, duke u pėrballur me tė gjitha llojet e vėshtirėsive, me qėllim ruajtjeje. Lusim Allahun qė ta shpėrblejė Ebu Hurejren dhe t'ia dhurojė shoqėrimin me pejgamberin nė jetėn e pėrtejme, mu ashtu siē ia dhuroi shoqėrimin e tij nė kėtė botė.
Sun Mar 02, 2008 12:07 pm