Ali Ibn Ebi Talib
Ti (Ali) je vėllai im nė kėtė botė dhe nė Tjetrėn. (Hadith)
Zgjedhja e Aliut (radiallahu anhu)
Pas rėnies sė Uthmanit (radiallahu anhu), pozita e Halifes mbeti e zbrazėt pėr dy apo tri ditė. Shumė njerėz insistonin qė Aliu (radiallahu anhu) duhej ta merrte kėtė pozitė, por ai qe zėnė ngusht nga fakti se njerėzit tė cilėt e favorizonin atė mė sė shumti ishin kryengritėsit, prandaj ai refuzoi nė fillim. Kur Shoqėruesit e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) e nxitėn atė, prapseprap, ai mė nė fund u pajtua.
Jeta e Aliut
Ali ibn Ebi Talib ishte kusheriri i parė i Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam). Pėrveē kėsaj, ai kishte qenė rritur nė shtėpinė e vetė Pejgamberit, dhe mė vonė u martua me tė bijėn mė tė re tė tij, Fatimen (radiallahu anha), dhe mbeti nė shoqėrimin mė tė afėrt me tė pėr gati tridhjetė vite.
Aliu ishte dhjetė vjeē kur Porosia hyjnore i erdhi Muhamedit (sallallahu alejhi ue selam). Njė natė, ai pa Pejgamberin dhe bashkėshorten e tij Hadixhen (radiallahu anha) duke bėrė ruku dhe sexhde. Ai e pyeti Pejgamberin (sallallahu alejhiu e selam) pėr domethėnien e veprimit tė tyre. Pejgamberi i tha atij se ata qenė duke iu lutur Zotit mė tė Lartit dhe se Aliu gjithashtu duhej ta pranonte Islamin. Aliu (radiallahu anhu) tha se sė pari do tė kishte dashur ta pyes babain e tij nė lidhje me kėtė. Ai e kaloi njė natė pa gjumė, dhe nė mėngjes shkoi te Pejgamberi (sallallahu alejhi ue selam) dhe tha, Kur Zoti mė krijoi mua, Ai nuk u konsultua me babain tim, atėherė pse unė duhet qė tė konsultohem me babain tim pėr ti shėrbyer Zotit? dhe ai e pranoi tė vėrtetėn e porosisė sė Muhamedit (sallallahu alejhi ue selam).
Kur erdh urdhėri Hyjnor, Dhe paralajmėroji familjarėt tu Esh-Shuara 214, Pejgamberi i ftoi familjarėt e tij nė njė racion. Pasi qė pėrfundoi, ai iu adresua atyre dhe pyeti, Kush do tė mė bashkangjitet nė kauzėn e Allahut? Njė heshtje e plotė mbizotėroi pėr njė moment, pastaj Aliu (radiallahu anhu) u ngrit. Unė jam mė i riu prej tė gjithėve qė janė tė pranishėm kėtu, tha ai, Sytė e mi mė bezdisin sepse ata janė tė pezmatuar dhe kėmbėt e mia janė tė holla dhe tė dobėta, por unė do tė bashkangjitem ty nė ēfarėdo mėnyre qė mundem. Mbledhja u shpėrbė me tė qeshur ironik. Por gjatė luftėrave tė vėshtira nė Meke, Aliu (radiallahu anhu) qėndroi nė kėto fjalė dhe u pėrballė me tė gjitha vėshtirėsitė tė cilave u qenė nėnshtruar Muslimanėt. Ai fjeti nė shtratin e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) kur Kurejshitėt planifikuan mbytjen e Pejgamberit. Ishte ai, tė cilit Pejgamberi (sallallahu alejhi ue selam) i la nė dorėzim, kur ai e lėshoi Mekėn, gjėrat e ēmuara tė cilat i ishin dhėnė atij qė ti ruaj, qė mė pas tu kthehen pronarėve tė tyre.
Pėrveē ekspeditės sė Tebukut, Aliu (radiallahu anhu) luftoi nė tė gjitha betejat e mėhershme tė Islamit me njė shkėlqim tė madh, posaēėrisht nė ekspediten e Hajberit. Thuhet se nė Betejėn e Uhudit ai morri mė shumė se gjashtėdhjetė plagė.
Pejgamberi (sallallahu alejhi ue selam) e donte Ali ibn Ebi Talibin dhe e thirrte atė me shumė emra ledhatues. Njėherė Pejgamberi e gjeti atė duke fjetur nė pluhur. Ai i shkundi teshat e Aliut dhe tha me dashuri, Ngrihu, Ebu Turab (Babai i Pluhurit). Pejgamberi atij gjithashtu ia dha titullin Esadullah (Luan i Zotit).
Nėnshtrueshmėria, asketizmi, devotshmėria, dituria e thellė e Aliut dhe mendjeprehtėsia e tij i dhanė atij dallueshmėri tė madhe nė mesin e Shoqėruesve tė Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam). Ebu Bekr Sidik, Umer dhe Uthman konsultoheshin shpesh me tė gjatė Hilafetit tė tyre. Shumė herė Umeri e kishte bėrė atė zėvendės regjent nė Medine kur ai sishte aty. Aliu (radiallahu anhu) gjithashtu ishte njė dijetar i madh i literaturės Arabe dhe nismėtar nė fushėn e gramatikės dhe retorikės. Fjalimet e tija, ligjeratat dhe letrat shėrbyen pėr gjeneratat vijuese si model i shprehjes letrare. Shumė nga thėniet e tija tė urta dhe aforistike janė ruajtur. Kėshtu Aliu pati njė personalitet tė pasur dhe tė gjithanshėm. Pėrkundėr kėtyre arritjeve, ai mbeti njė njeri i pėrvuajtur dhe modest. Njėherė gjatė Hilafetit tė tij kur ai ishte duke shkuar nė treg, njė njeri u ngrit nė respekt dhe e pėrcolli atė. Mos e bėn kėtė tha Aliu (radiallahu anhu). Sjelljet e kėtilla janė sprovė pėr sunduesin dhe njė poshtėrim pėr tė sunduarit.
Aliu dhe familja e tij jetuan njė jetė skajshmėrisht tė thjeshtė dhe askete. Nganjėherė ata i kaplonte uria pėr shkak tė bujarisė sė madhė te Aliut, dhe askush i cili ka kėrkuar ndihmė kurrė sėshtė larguar nga dera e tij (duarzbrazėt). Jeta e tij e thjeshtė dhe askete nuk ndėrroi madje edhe kur ai qe sundues i njė territori tė madh.
Hilafeti i Aliut
Siē u pėrmend mė parė, Aliu (radialllahu anhu) e pranoi Hilafetin mė shumė ngurrim. Vrasja e Uthmanit (radiallahu anhu) dhe ngjarjet qė e rrethonin atė qenė njė simptom, dhe gjithashtu u bė edhe shkak i njė konflikti civil nė masė tė madhe. Aliu mendonte se situata tragjike kryesisht qe pėr shkak tė governatorėve tė paaftė. Prandaj, ai i shkarkoi tė gjithė governatorėt e emėruar nga Uthmani (radiallahu anhu) dhe caktoi tė tjerė. Tė gjithė governatorėt pėrveē Muauijes (radiallahu anhu), governatorit tė Sirisė, iu nėnshtruan urdhėrave tė tij. Muauije refuzoi qė tė dėgjojė derisa tė bėhej hakmarrja pėr gjakun e Uthmanit. E veja e Pejgamberi Aisha (radiallahu anha) gjithashtu qe e mendimt se Aliu sė pari duhej ti sillte dorasit para drejtėsisė. Pėr shkak tė gjendjes kaotike gjatė ditėve tė fundit tė Uthmanit, ishte shumė vėshtirė qė tė identifikoheshin vrasėsit, ndėrsa Aliu refuzonte qė tė dėnojė ndonjė, fajėsia e tė cilit sishte dėshmuar legalisht. Kėshtu zuri vend beteja nė mes ushtrisė sė Aliut (radiallahu anhu) dhe pėrkrahėsve tė Aishes (radiallahu anha).
Aisha mė vonė e kuptoi gabimin e gjykimit tė saj dhe kurrė nuk ia fali vetes pėr kėtė.
Situata nė Hixhaz (pjesė e Arabisė nė tė cilat gjinden Meka dhe Medina) u bė aq e ērregullt sa qė Aliu u zhvendos nė Irak. Muauije (radiallahu anhu) tash haptazi u kryengrit kundėr Aliut (radiallahu anhu) dhe nė mes ushtrive tė tyre ndodhi njė betejė shumė e ashpėr. Kjo betėjė qe jopėrfundimtare, dhe Aliut (radiallahu anhu) i qe dashur qė ta pranojė udhėheqėsinė de fakto tė Muauijes nė Siri.
Sidoqoftė, edhepse epoka e Hilafetit tė Aliut (radiallahu anhu) qe dėmtuar me kryngritjen civile, ai megjithatė prezentoi njė numėr reformash, veēanėrisht nė mbledhjen e tė ardhurave.
Ishte viti i katėrdhjetė i Hixhretit. Njė grup fanatik i quajtur Hauarixh, i pėrbėrė nga njerėzit tė cilėt qenė ndarė prej Aliut (radiallahu anhu) pėr shkak tė kompromisit tė tij me Muauijen (radiallahu anhu), pohuan se as Aliu, Halifja, as Muauije sunduesi i Sirisė, as Amr bin El-As, sunduesi i Egjiptit, sjanė tė denjė pėr sundim. Nė tė vėrtetė, ata shkuan aq larg sa qė thanė se Hilafeti i vėrtetė pėrfundoi me Umerin (radiallahu anhu) dhe se Muslimanėt duhet tė jetojnė pa sundues mbi ta, pėrveē Allahut. Ata u zotuan se do ti mbysin tė tre sundimtarėt, dhe kėshtu vrasėsit qenė nisur nė tri drejtimet.
Vrasėsit tė cilėt qenė caktuar ta mbysin Muauijen dhe Amrin nuk patėn sukses dhe qenė kapur dhe ekzekutuar, por Ibn Mulxhim, vrasėsi i cili qe mandatuar ta vrasė Aliun e pėrfundoi detyrėn e tij. Njė mėngjes, kur Aliu qe thelluar nė namaz nė xhami, Ibn Mulxhim e therri atė me njė shpatė helmuese. Mė 20 tė muajit Ramadan, 40 P.H., vdiq i fundit nga Halifet e Udhėzuar Drejt tė Islamit. Allahu qoftė i kėnaqur me ta dhe ua dhuroftė shpėrblimin e pėrjetshėm tė Tij. Amin.
Me vdekjen e Aliut (radiallahu anhu), pėrfundoi etapa e parė dhe mė e shquar nė historinė e Muslimanėve. Gjatė gjithė kėsaj periudhe ka qenė Libri i Allahut dhe praktikat e tė Dėrguarit tė Tij qė ėshtė, Kurani dhe Suneti e cila udhėzoi udhėheqėsit dhe tė udhėhequrit, vendosi standartet e sjelljes sė tyre dhe i frymėzoi veprat e tyre. Ishte koha kur sunduesi dhe tė sunduarit, tė pasurit dhe tė varfėrit, tė fuqishmit dhe tė dobėtit, i qenė nėnshtruar njėsishėm Ligjit Hyjnor. Ajo qe njė epokė e lirisė dhe barazisė, nėshtrueshmėrisė dhe tė qenit i vetėdijshėm pėr Zotin, e drejtėsisė sociale e cila nuk njihte privilegje, dhe e njė ligji tė paanshėm i cili spranonte grupe qė bėjnė trysni apo interesa tė kufizuara.
Pas Aliut (radiallahu anhu), Muauije (radiallahu anhu) mori Hilafetin dhe pas kėsaj Hilafeti u bė i trashėgueshėm, duke kaluar prej njė mbreti nė tjetrin.
Sun Mar 02, 2008 12:06 pm