Bidati nė kuptimin etimologjik don tė thotė "konfiguracion i njė sendi pa pasur fill tė mėparshėm." Kurse bidati nė atė terminologjik don tė thotė: Ēdo vepėr e shpikur e qė ėshtė e ngjajshme me dispozitat e sheriatit islam. Mirėpo, si e tillė ėshtė nė kundėrshtim me sunetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].
Nė vijim do ti cekim disa pika nė lidhje me bidatin:
1. Transmeton Urbad bin Sarijeh (Kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė) se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush jeton pas meje do tė shohė kundėrshtiime tė shumta, andaj iu porosis qė t'i pėrmbaheni sunetit tim dhe sunetit tė Hulefai Rrashidinėve. Keni kujdes ndaj risive (bidateve) nė fe, se ēdo bidat ėshtė shkatėrrim" (transmeton Ahmedi, Ibėn Maxhe, Darimiu, Hakimi, dhe Ibėn Hibani, hadithin e vėrtetoi Shejh Albani)
2. Transmeton Xhabir bin Abdullahu (kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė) se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Atė qė e udhėzon Allahu nė rrugėn e drejtė nuk ka kush qė e humbė pos Tij, kurse atė qė e humbė Allahu nga rruga e drejtė nuk ka kush qė e udhėzon pos Tij. Mė e mira fjalė ėshtė fjala e Allahut xh.sh., e mė i miri udhėzim ėshtė udhėzimi i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Ēeshtjet mė tė kėqija nė fe janė ato tė rejat nė fe, ēdo gjė e re nė fe ēka nuk ka argument pėr tė ėshtė bidat." (transmeton Buhariu dhe Muslimi) Kurse nė transmetimin e Bejhekiut ėshtė edhe fjala: "Ēdo bidat tė shpie pėr nė zjarr." (senedi-zinxhiri i hadithit ėshtė i vėrtetė)
3. Transmeton Aishja (kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė) se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush thotė diēka pėr ne ē'ka nuk e ka thėnė Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] atij nuk i pranohet dhe ėshtė nė kundėrshtim me sunetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]." [Muttefekun alejhi].
Thotė ibėn Haxheri pėr fjalėn: "Ēdo bidat ėshtė shkatėrrim". Eshtė rregull e Sheriatit se ēdo bidat, i cili tė shpie nė shkatėrrim, nuk ėshtė prej sheriatit. Pėr arsye se i tėrė Sheriati ėshtė udhėzim dhe nuk ka nė tė gjėra, tė cilat tė shpiejnė nė zjarr.
Kurse sa i pėrket hadithit, tė cilin e transmeton Aishja, dhe me atė ēka ėshtė inspiruar nga Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] thotė se punėt e atyre qė shpikin risi janė tė papranuara.
Nė lidhje me punėt e atyre qė shpikin risi, tė dijetarėt Islam kemi dy mendime:
1. Disa thonė se puna, tė cilėn e ka bėrė ai kthehet kundėr tij.
2. Kurse grupi tjetėr thotė se: Ai qė bėn risi nė fe e ka refuzu urdhėrin e Allahut pėr arsye se e ka barazu vetvetėn me ata, tė cilėt gjykojnė mė sė miri, kurse ai ka futur nė sheriatin Islam diē qė nuk ka urdhėr prej Allahut xh.sh. pėr tė.
Qė mos tė bihet nė bidat duhet tė merren fjalėt e shokėve tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:
Abdullah ibėn Mesudi thotė: "Pasone sunetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe mos shpikni gjėra tė reja nė fe, pėr arsye se ju mjafton juve sqarimi i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]." [transmeton Taberaniu dhe Darimiu me sened Sahih].
Abdullah ibėn Omeri thotė: "Ēdo bidat ėshtė humbje edhe nėsė e shohin njerėzit tė mirė." [ransmeton Darimiu me sened Sahih].
Nė njė rast Ibėn Mesudi (kėnaqėsia e Allahut qoftė mbi tė) i ka parė disa njerėz ulur nė xhami, mes tyre njė njeri iu thoshte atyre: "Thuani 100 herė Allahu Ekber -e ata thonin, prap thoshte: thuani 100 herė Subhanallah -e ata thonin, e me kėtė rast Ibėn Mesudi tha: "Pasha Allahun, ose ju jeni popull mė i udhėzuar se sa populli i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], ose jeni ata tė cilėt i hapin dyert e shkatėrrimit." Ata thanė: "Nuk kemi dashuar diēka tjetėr me kėtė pėrveē tė mirėn. E Ibėn Mesudi tha: "Sa ka prej njerėzve qė e dėshirojnė tė mirėn mirėpo nuk e arrijnė atė?!" [transmeton Darimiu dhe Hakimi me sened Sahih].
K u pra ėshtė kuptimi i drejtė i bidatit nga Selefėt (tė parėt tanė) dhe rreziku nga ai.
Imam Maliku thotė: "Kush shpik njė risi nė fe veē ka supozuar se Muhammedi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] e ka tradhėtuar mesazhin (risalen) e tij: "Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe." [El-maide, 3]
Imam Ahmedi thotė: "Baza e sunetit pėr ne ėshtė kapja pėr atė qė janė kapur shokėt e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], pasimi i tyre, dhe lėnia e bidatit, pėr arsye se ēdo bidat ėshtė shkatėrrim.