Transmetohet nga Xhabir Ibėn Abdullahu radijAll-llahu anhu se ka thėnė:
"Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] na mėsonte duanė e istihares pėr ēdo ēėshtje, sikurse na mėsonte suret e Kuranit dhe thoshte: "Kur dikush prej jush dėshiron tė vendos pėr njė punė me rėndėsi, le ti falė dy rekate (nafile) namaz dhe pastaj le tė thotė:
"All-llahume innķ estehķruke bi ilmike ve estakdiruke bi kudretike ve es`eluke min fadlikel-adhim, fe inneke takdiru ve la akdiru, ve talemu ve la aėlemu ve ente al-lįmul gujśb. All-llahume in kunte taėlemu enne hadhel emru - (e emėrton nevojėn e tij) - hajrun lķ fi dinķ ve meįshķ ve įkibeti emrķ ve įxhilihi ve įxhilihi fakdirhu lķ ve jessirhu lķ thumme barik lķ fihi. Ve in kunte taėlemu enne hadhel emru - (e emėrton nevojėn e tij) - sherrun lķ fi dinķ ve meįshi ve įkibeti emri ve įxhilihi ve įxhilihi, fasrifhu annķ vesrifnķ anhu vakdir lķ el-hajre hajthu kane thumme erdinķ bihi."
O Zoti im, me diturinė Tėnde kėrkoj mbarėsi. Kėrkoj ndihmė prej fuqisė Sate; kėrkoj prej tė mirave Tua tė shumta, sepse Ti ke mundėsi; kurse unė skam mundėsi, Ti di ēdo gjė kurse unė nuk di, Ti je Ai qė i di tė fshehtat. O Zot, nėse kjo punė e imja (e emėrton nevojėn e tij), ėshtė e dobishme pėr fenė time dhe jetėn time, pėr kohėn e tashme dhe tė ardhmen, ma mundėso mua qė tė realizohet kjo, ma lehtėso mua kėtė dhe mė beko nė tė. E nėse kjo punė ėshtė e dėmshme pėr fenė dhe jetėn time pėr kohėn e tashme dhe tė ardhmen largoje kėtė nga unė dhe mė largo mua nga kjo e mė pėrcakto mirėsinė (mbarėsinė) kudo qė tė jetė dhe mė bėj tė jem i kėnaqur me tė)
------------------------------------------------
Nga ky hadith nėnkuptojmė:
1. Namazi i istiharės ėshtė i preferuar.
2. Nuk ka kohė tė caktuar pėr faljen e namazit tė istiharės.
3. Gjatė faljes sė namazit tė istiharės nuk ndonjė sure apo ajet i posaēėm. Kurse thėnia e disa dijetarėve se ėshtė e legjislative tė lexohet sureja Kafirun dhe Ihlas ėshtė e pa bazė ngase nuk ka ndonjė dėshmi apo argument nga Sheriati Islam.
4. Duaja (lutja) nuk bėhet gjatė faljes sė dy reketėve por pas mbarimit tė tyre. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e tė Dėrguarit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] e ti falė dy rekate (nafile) namaz dhe pastaj le tė thotė, ky ėshtė mendimi i shumicės sė dijetarėve islam.
5. Namazi istihare falėt pėr ēėshtjet e dyshimta, tė pavendosura, tė pasigurta, tė paqarta, dhe tė papėrcaktuara, gjithashtu falet edhe pėr veprat qė rezultati i tyre dihet dhe ėshtė i njohur. Themi pėr kėtė tė fundit ngase realitetin e rezultateve nuk e din askush pėrveē Allahut [subhanehu ve teala].
6. Namazi i istihares ėshtė prej shkaqeve tė lumturisė, komoditetit dhe haresė, argument pėr kėtė ėshtė fjala e tė Dėrguarit tė Allahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ku thotė: Prej lumturisė tė birit tė Ademit ėshtė tė falė namaz istihare. Transmeton Ahmedi.
7. Hoxha i madh i Islamit Ibėn Tejjmije thotė: Nuk do tė pendohet asnjėherė ai person, i cili kėrkon ndihmė nga Allahu (falė namaz istihare), poashtu konsultohet me njerėzit dhe bėhet i vendosur nė pikėsynimin e tij. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "Konsultohu me ta pėr tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun."
8. Ēėshtjet pėr tė cilat falet namazi Istihare janė ato ēėshtje qė janė tė pėrgjithshme. Ndėrsa pėr Farzet, Sunetet, Haramet, dhe Mekruhet (gjėrat e papėlqyera) nuk falet namazi istihare.
9. Ky hadith tregon qartė pėr mėshirėn dhe dhembshurin e tė dėrguarit tė Allahut Muhamedin a.s pėr umetin e tij dhe tė sugjeruarit dhe mėsuarit e tyre gjithēka ēka ju bėnė dobi nė kėtė botė dhe Aherit.