Sunneti ėshtė baza e dytė e fesė, qė rradhitėt mėnjeherė pas Kur'anit. Ėshtė shpallja me tė cilėn erdhi i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe na la mes nesh atė dhe Kur'anin, qė tė kapemi fort pėr to e t'i pasojmė ashtu qė ta trasojmė rrugėn e drejtė, e cila na ēon nė xhenetėt e larta - me ndihmė tė All-llahut [subhanehu ve teala].
Andaj, ėshtė obligim pėr secilin musliman qė ta njohė sunnetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], ta mėsojė atė, tė ndajė njė interesim tė veēantė pėr te sepse vetėm me praktimin e sunnetit tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] arrihet kėnaqėsia e Zotit tonė, All-llahut tė madhėruar, ashtu siē thotė Ai:
قُلْ إِنْ كُنْتُمْ تُحِبُّونَ اللَّهَ فَاتَّبِعُونِي يُحْبِبْكُمُ اللَّهُ وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ، وَاللَّهُ غَفُورٌ رَحِيمٌ، قُلْ أَطِيعُوا اللَّهَ وَالرَّسُولَ، فَإِنْ تَوَلَّوْا فَإِنَّ اللَّهَ لا يُحِبُّ الْكَافِرِينَ
31 "Thuaj (O Muhammed): Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua (pranoni Islamin, ndiqni Kuranin dhe Sunetin), Allahu do tju dojė ju dhe do tju falė juve gjynahet tuaja. Dhe Allahu ėshtė gjithnjė Falės i Madh, Mėshirėplotė.
32 Thuaj: Bindjuni Allahut dhe tė Dėrguarit (Muhammedit a.s.). Por nė qoftė se ata shmangen, atėherė Allahu nuk i do mohuesit. [Ali Imran, 31-32]
Sunnet nė kuptimin gjuhėsor do tė thotė rrugė, traditė, qoftė e lavdėruar apo e shėmtuar.
Krahas sunnetit pėrdorėt edhe fjala "Hadith", qė do tė thotė fjalė apo lajm.
Gjithashtu pėrdorėt edhe fjala "Ether", qė do tė thotė gjurmė.
Sunnet nė kuptimin terminologjik:
Dijetarėt Islam e kanė njohur sunnetin nė mėnyra tė ndryshme, varėsisht nga kėndveshtrimi i shkencave islame, qė tė gjitha me kuptim tė afėrt.
Mirėpo, ne do tė cekim vetėm rregullin e muhadithėve (dijetarėve tė hadithit) ngase ėshtė mė pėrmbledhės:
"Sunet ėshtė ēdo gjė qė ėshtė transmetuar nga Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] (pėrmes transmetuesve tė pranuar) nga fjalėt qė i ka thėnė, apo veprave qė i ka punuar, apo pelqimeve qė i ka shprehur pėr ndonjė ēėshtje, apo virtytet e tija, apo levizjet e tija qoftė zgjuar apo nė gjumė."
Nga rregulli qė u cek na bėhėt e ditur se sunneti ėshtė shumė mėnyrash.
Pra, sunneti mund tė jetė fjalė e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] apo siē i thojnė dijetarėt "Sunetu Kavlijeh"-Sunnet i thėnur me fjalė.
Sunnetėt e thėnura me fjalė mund tė jenė urdhėra obliguese (vaxhib), mund tė jenė udhėzime pėr veprat qė kanė mirėsi tė shumta por nuk janė obligim (sunnet) mund tė jenė udhėzime nė vepra tė mira, por qė nuk janė tė obliguara (mustehab), mund tė jenė ndalesa nga veprat e urrejtura (mekruh) apo nga veprat qė janė tė ndaluara (haram).
Sunnetėt janė edhe nga veprat qė i ka vepruar Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe qė jemi tė obliguar t'i pasojmė ato. Siē janė: Forma e Namazit tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], kryerja e haxhit, etj.
Gjithashtu, nga sunnetet e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ėshtė qė ai ta ketė pelqyer njė vepėr. Pra, njė vepėr e cila ėshtė e vepruar nga ndonjė Sahabij (shok i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]) dhe kėtė vepėr e ka pelqyer Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] konsiderohet nga sunnetėt e tija. Nuk ėshtė kusht qė vepra tė jetė kryer nė prezencė tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Mjafton qė ai tė ketė qėnė nė dituri pėr vepren.
Pelqimi i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr vepren e kryer mund tė ketė qėnė pelqim i pėrkrahur me fjalė apo mė heshtje.
Ka mundėsi tė pyes dikush e tė thotė: Si ka mundėsi qė nje vepėr tė jetė sunnet i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe mos tė jetė e urdhėruar apo e vepruar nga ai?!
I pėrgjigjemi: Mjafton pelqimi dhe pėrkrahja e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr njė vepėr tė bėhėt sunnet i tij edhe nėse nuk ėshtė urdhėruar apo vepruar nga ai, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Sepse dihet se Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nuk e pėrkrah e as e pelqen njė vepėr qė nuk ėshtė nė ujdi me sheriatin e All-llahut tė Madhėruar. E po ta pėlqej Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] njė vepėr atėherė kuptohet se vepra e punuar nga dikush tjetėr ėshtė ne ujdi mė parimet e Islamit.
Nganjėherė sunnet i thuhet edhe veprės, qė e ka punuar ndonjė sahabij i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem].
Thotė Imam Esh-Shatibij: "Sunnet i thuhet edhe vepres qė e ka vepruar ndonjė shok i Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem], qoftė kjo vepėr nė Kur'an apo jo. Mirėpo, ai kėtė vepėr sigurisht qė e ka vepruar duke e pasuar Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] qė ata e kanė ditur e nėve nuk na ka arritur, apo mund tė jetė ixhdihad (vendim i njėzėshėm) nga ata apo nga Hulefau Rashidin (udhėheqėsat e drejtė: Ebu Bekri, Omeri, Othmani dhe Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė gjithė!). Sepse Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Pasoni sunnetin tim dhe sunnetin e Hulefau Rrashidinėve tė udhėzuar!" [El-Muvafekat
Gjithashtu sunnet pėrdorėt si term kundėr bidatit.
Lusim All-llahun e Fuqishėm qė tė na bėjė tė mundur ta njohim sunnetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] dhe ta pasojmė atė dhe tė na bashkojė me te nė Ditėn e Gjykimit!
![Njohje me sunnetin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] Icon_minitime](https://2img.net/i/fa/icon_minitime.gif){kind=icon}
Sun Mar 02, 2008 7:59 am